Lemputė

Taip jau yra, kad daugybę dalykų mes tarsi žinome, bet nesuvokiame. Bet kai ateina suvokimas - tarsi lemputė viduje įsižiebia!

Man taip būna dažnai. Atrodo žmonės aplink mane kartoja tą pačią informaciją, kurią aš jau žinau. Kartais net pyktis sukyla - ko jie vis apie tą patį ir apie tą patį? Ir kai jie nustoja kalbėti, keisčiausiose vietose visiškai keistu laiku ateina suvokimai. Ei, taigi čia apie tai!
Manau, kad žmogaus kūne yra ribotai vietos priimamai informacijai. Tam tikrais etapais jos būna daugiau, po to mažėja, suarchyvavus tuo metu nereikalingus failus, vietos vėl atsiranda. Ir tik kai atsiranda laisvos vietos, gali ateiti nauja informacija. Tada ir "įsižiebia lemputė". Ir nuo tos akimirkos atsiranda žinojimas apie kažką kas tuo metu yra labiausiai reikalinga tolimesniam tobulėjimui.. Žinojimas, kuris jau po to niekada nedingsta. Įsirašo kaip patirtis ir kaupiasi. Mažiau reikalingi failai nunešami į archyvą, labiau reikalingi naudojami.

O archyvas yra begalinis. Jame visa informacija gali išbūti tūkstantmečiais ir kai labiausiai jos reikės, ji bus panaudota.