Pabėgimas Nr.2

Protas iš prigimties yra stebinančiai genialus. Neįtikėtina kiek visko jis gali sugalvoti, kad tik veiktų ir funkcionuotų. Kai jis nori pabėgti į bet kokius fizinius veiksnius (tokius kaip soc.tinklai, naujienų portalai ir t.t.), aš labai greitai tai pagaunu, nes tokiam pabėgimui reikia atlikti fizinį veiksmą (pvz. suvesti adresą naršyklėje), kuris lengvai pastebimas. Keletą kartų nepavykus ten pabėgti, protas, slapta nuo manęs, sugalvojo išsigelbėjimo planą. Tobulą pabėgimo būdą, kuris nereikalauja jokio pastebimo fizinio veiksmo ir dar kaip bonusą aš gaunu vidinį pasitenkinimą už neva gerai atliktą gerą darbą.
Intensyvių paleidimų kurso metu visi dalyviai turi partnerius paleidinėjimams. Aš taip pat turiu. Mano partneris apie paleidimus žino mažai, dar tik mokosi. Tai aš, kaip jau šiek tiek tame turinti žinių ir patirties, prisiėmiau sau labiau patyrusios mokytojos vaidmenį. Tiksliau, ne aš prisiėmiau, o mano nuostabusis protas sukūrė man tokią iliuziją. Ir tai buvo genialiai paprasta. Aš, vesdama paleidimus ir kalbėdama apie kito žmogaus rūpesčius ir nerimus, jaučiausi žiauriai gerai - taigi aš padedu - žmogui palengvėja - visi patenkinti. Ir mano protas buvo ramus, nes aš, tobulai atlikdama naują vaidmenį, netrikdžiau jo ramybės. Savo partnerio neskatinau man vesti paleidimų, o pati nepaleidinėjau. Nėjau ten kur man skauda, kur mano protui tektų patirti ir išgyventi tuos jausmus ir emocijas, kurie dažniausiai yra nemalonūs. Tokiu atveju protui tektų pasiduoti jausmams, priimti juos, išgyventi ir netgi leisti sau visiškai nusiraminti, o šito jis oj kaip nenori.
Proto prigimtis galvoti, vykdyti užduotis, kurias jis gauna. Jis visada turi turėti užduočių. Anksčiau duotos užduotys yra įsirašiusios atmintyje ir tobulai vykdomos. Naujos užduotys įsirašinėja dabar. Protui karts nuo karto turiu priminti apie jas. Aš sąmoningai nuspręndžiau leisti jam pailsėti nuo senų užduočių ir leisti vykdyti naujas. Šiuo metu pagrindinė užduotis jam - PRIIMTI ir PASIDUOTI.
PRIIMTI visus jausmus, visas emocijas, visas mintis, nesistengiant jų pakeisti, išstumti ar sunaikinti. Tiesiog leisti viskam būti taip kaip yra. Juk jau yra kaip yra. Jeigu jau kažkas įvyko, kad ir kaip besistengčiau, kad ir kaip norėčiau, kad ir kiek bandyčiau - pakeisti jau neįmanoma. Belieka tik priimti ir leisti sau išgyventi visus su tuo susijusius jausmus ir emocijas.
PASIDUOTI bet kokiam šiuo metu užplūdusiam jausmui, nesipriešinti jam, lesti sau jį išgyventi, išsibūti tame kaip dabar jaučiasi. Nuspręsti jausti ir pasiduoti šiam sprendimui. Kuo labiau priešinuosi, tuo labiau skauda. Kai tik pasiduodu, iš karto atsipalaiduoja. Kai jausmas ar emocija nebeturi su kuo kovoti, jie atsipalaiduoja, jiems nebereikia nuolat būti karinėje parengtyje ir kovoti su manimi.
Gyventi su atsipalaidavimu ir priėmimu taip lengva ir paprasta. Sutinku patirti gyvenimą tokį koks jis yra čia ir dabar.